Smuikai

Apie smuikus

Nors smuikai turi senovines ištakas, dauguma šiuolaikinių savybių jiems buvo suteikta XVI a. Italijoje, kai instrumentas labiau priminė violą nei dabartinį smuiką. Baroko laikotarpiu smuikas pradėjo klestėti – tokie garsūs kompozitoriai kaip Antonio Vivaldi ir Johannas Sebastianas Bachas dažnai jį naudojo savo kūriniuose. Nuo tada smuikas pelnė didžiulę meilę ir pagarbą visame pasaulyje, tapdamas tiek soliniu, tiek orkestriniu instrumentu. Šiandien smuikai grojami įvairiuose muzikos žanruose, įskaitant klasiką, džiazą ir liaudies muziką.

Smuikas – tai keturstygis akustinis muzikos instrumentas, kuriuo grojama stryku. Jis priklauso styginių instrumentų šeimai kartu su altu, violončele ir kontrabosu. Skambesys dažniausiai išgaunamas braukiant stryku, kuris pagamintas iš lazdelės ir arklio ašutų juostos. Tačiau egzistuoja ir kiti grojimo būdai, pavyzdžiui: pizzicato, nors stryko naudojimas (arco) išlieka pagrindiniu būdu groti smuiku. Kad strykas sklandžiai slystų stygomis ir sukurtų reikiamą rezonansą, ant jo plaukų tepamas kanifolija.
Norint patogiai groti, labai svarbu pasirinkti tinkamo dydžio smuiką. Geriausias būdas tai nustatyti – ištiesus ranką išmatuoti atstumą nuo kaklo iki riešo.
Asortimente turime tiek 1/4 dydžio smuikų mažiesiems muzikantams, tiek pilno didžio smuikus.